Kai susitikimas buvo katastrofa — ir ko iš to išmokau

Susitarėme susitikti 19:00 italų restorane. Atėjau 18:55 — kaip ir dera. Ji atėjo 19:45 — be jokio paaiškinimo. „A, čia normaliai," pasakė atsisėdusi.

Per vakarienę ji nekalbėjo — rašė žinutes telefonue. Kai paklausiau, su kuo bendrauja, atsakė: „Su kitais vaikinais iš portalo. Reikia turėti variantų."

Sąskaita atėjo — ji net nepažiūrėjo. Supratau, kad turėsiu mokėti. Gerai, pirmas susitikimas, galiu pakviesti. Bet kai paprašė „dar kokteilio kitam bare" — atsisakiau.

Grįžau namo ir galvojau — ką padariau ne taip? Atsakymas — nieko. Tiesiog papuoliau ant žmogaus, kuris negerbia kitų laiko ir dėmesio.

Ko išmokau: pirma, jei žmogus vėluoja ir neatsiprašo — tai rodo charakterį. Antra, jei pasimatymo metu žiūri telefoną — jis/ji nėra čia. Trečia, galiu atsistoti ir išeiti. Turiu tą teisę.

Blogi pasimatymai — ne tragedija. Tai istorijos, kurias pasakosite draugams su šypsena. Ir pamokos, kurios padės atpažinti tinkamą žmogų, kai jis pagaliau pasirodys.