Mano pirma patirtis SMS pažintyse: ko nesitikėjau
Draugai sakė: „Pabandyk SMS pažintis." Aš sakiau: „Gal ne." Bet vieną penktadienio vakarą, sėdėdamas vienas su alumi, pagalvojau — o kodėl gi ne.
Skelbimą rašiau kokią valandą. Tryniau, perrašiau, vėl tryniau. Galų gale parašiau kažką panašaus į: „Vaikinas, 32, Vilnius, darbas IT, laisvalaikiu — kalnai ir gera muzika. Ieškau merginos, su kuria būtų lengva."
Pirmą dieną — nieko. Antrą — viena žinutė: „Kiek uždirbi?" Neatsakiau. Trečią dieną parašė mergina vardu Inga. Normalus pokalbis, normalūs klausimai, normalūs atsakymai. Po savaitės susirašinėjimo susitarėm kavos.
Susitikimas buvo... normalus. Ne filmas, ne fejerverkai. Tiesiog du žmonės geria kavą ir kalbasi. Ir man tai patiko. Ne kažkokia drama, ne žaidimas — tiesiog pokalbis.
Su Inga nesusidėjome. Bet po to pokalbio supratau — SMS pažintys nėra kažkas keisto. Tai tiesiog dar vienas būdas sutikti žmones. Kaip baras, tik be triukšmo ir brangių kokteilių.
Dabar naudojuosi reguliariai. Ne kasdien — bet kai turiu laiko ir nuotaikos. Ir žinote ką? Tai veikia.